Šimanami Kaido yra vienas garsiausių Japonijos dviračių maršrutų, jungiantis vakarines Seto vidinės jūros salas ir sujungiantis pagrindinę Honsiu salą su rečiau lankomu Šikoku įspūdingais tiltais. Tiek pradedantiesiems tinkamas, tiek patyrisius dviratininkus džiuginantis maršrutas derina fizinį aktyvų judėjimą su nuostabiais peizažais, todėl ši kelionė dviračiu yra idealu vieta keliautojams, ieškantiem aktyvaus sveikatingumo poilsio.
Kodėl Šimanami Kaido
Skirtingai nei keliaujant po kaimiškąją Japoniją automobiliu ar traukiniu, važinėjimas dviračiu skatina keliautojus užmegzti ryšį su aplinka ir ją suvokti. Subtilus citrusinių vaisių sodų kvatas, apsilankymai pajūrio kavinėse ir pasislėpusių paplūdimių atradimas tampa natūraliais sustojimais, o ne tik kelionės tikslu, pro kur prašvilpiama. Tempas leidžia gyvenimui atsijungti nuo laiko, mėgautis fiziniu aktyvumu ir įvertinti tylų Seto vidinės jūros grožį.
Kelionės planavimas
Visi plačiai nutįsę maršrutai per Seto salas, iš kurių populiariausias eina per šešias salas, vadinami Šimanami Kaido. Pervažiavimą dviračiu rekomenduojama paskirstyti per dvi dienas, praleidžiant naktį Mišimos saloje arba Ikučio saloje.
Tiesioginis maršrutas yra maždaug 70 km ilgio. Ant kelio nustatyta mėlyna krypties linija ir neįtikėtinai gera dviračių infrastruktūra teikia didelį saugumo jausmą bei orientavimosi pagalbą. Papildomas maršrutas, vadinamas “salų tyrinėtoju”, veda dviratininkus aplink salas, kad pamatytų naują kraštovaizdį, tokius lankytinus objektus kaip rožių sodai, ir susipažintų su Japonijos piratų istorija. Šis papildymas prailgina dviračių maršrutą iki 80–100 km.
Pradedantiesiems ir tiems, kurie važinėja daugiausia dėl įspūdžių, labai rekomenduojama turėti elektrinį dviratį ir paminkštintus dviratininko šortus. Kelionės tarp salų gali būti stebėtinai varginančios, o elektrinis dviratis leidžia taupyti jėgas ir mėgautis kraštovaizdžiu. Elektrinius dviračius reikėtų rezervuoti iš anksto, nes jie greitai išgraibstomi net ir ne sezono metu.
Geriausi sezonai
Nesezonas yra žiema ir vasara. Nė vienas iš jų nerekomenduojamas, nes pirmasis pasižymi trumpomis dienomis – sutemus takai nėra apšviesti ir gali būti pavojingi, o antrasis kelia šilumos smūgio riziką. Pavasaris (nuo kovo pabaigos iki gegužės) ir ruduo (nuo rugsėjo iki spalio) yra geriausi sezonai važinėti dviračiu.
Ruduo laikomas geriausiu metų lauku, nes temperatūra yra maloni, o šiaurės vėjai atvėsina kūną. Dangus taip pat gaivus ir giedras, o tai suteikia įspūdingų vaizdų į tolimiausius jūros pakraščius.
Pavasaris gali būti rizikingas, bet labai atsiperkantis. Pavasaris Japonijoje vis dar šaltas, o temperatūra gali smarkiai svyruoti, gegužę kartais pasiekiant vasaros šilumą. Pavasarį gali būti verta keliauti, nes tuo metu siūlomi sezoniniai gėrybės. Nuo kovo pabaigos iki balandžio pradžios žydi sakuros, nuo balandžio pabaigos iki gegužės yra rožių sezonas, o gegužę siūlomi neįtikėtini citrinos ir unagi (ungurys), todėl vietinė sezoninė virtuvė tampa dar viena kelionės puošmena.
Jau beveik vietoje
Visam maršrutui dviratininkai gali pradėti kelionę arba Onomičio mieste, arba Imabario mieste. Į abu miestus galima patekti iš Fukujamos stoties. Pradedant Onomičyje, paskutinis didelis maršruto orientyras yra Kurušimos Kaikjo tiltas – ilgiausias pakabinamas tiltas pasaulyje. Tuo tarpu Imabaryje maršrutas baigiasi trumpa kelione keltu. Tie, kurie nusprendžia pradėti Onomičyje, gali važiuoti 20 minučių vietiniu traukiniu iš Fukujamos, o į Imabarį galima nuvykti tiesioginiu greitkelio autobusu iš Fukujamos stoties autobusų terminalo.
Daugiau nei tik dviračių maršrutas – „Shimanami Kaido“ yra galimybė pažinti Japoniją iš naujos perspektyvos, po vieną salą. Nesvarbu, ar įveikiamas per dieną, ar per ramų savaitgalį, šis vandenyno maršrutas siūlo įsimintiną būdą iš naujo atrasti lėtesnį gyvenimo ritmą.