Meditacija ir sąmoningumas – ramybės jausmas

Meditacija jau seniai yra dvasinė praktika, kurios šaknys slypi visose pagrindinėse pasaulio senovės religijose. Nors ji dažniausiai siekiami su budizmu, pirmuosius rašytinius meditacijos liudijimus galima rasti apie 1500 m. pr. m. e. induizmo šventuosiuose raštuose.

Laikotarpiu tarp 600–400 m. pr. m. e. kinų daoistai ir indų budistai sukūrė savo meditacijos stilius. Tačiau meditacija nėra vien azijinė tradicija, ji nėra ir vien dvasinė praktika. Pastaraisiais dešaismečiais jogos kaip populiarios mankštos ir sveikatingumo veiklos plėtra padėjo supažindinti milijonus Vakarų vartotojų su sekuliarizuotomis meditacijos technikomis, o meditacija vis dažniau siūloma sporto salėse, sveikatingumo centruose, SPA ir specializuotose studijose.

Kai nuosekliai medituojame kasdien bent aštuonias savaites, mokslas įrodo kad meditacija yra veiksminga priemonė, galinti pakeisti fizinę smegenų anatomiją, lemianti ilgalaikį streso mažinimą, skiriant vos 10 minučių per dieną.

MRT tyrimai rodo kad po aštuonių savaičių sąmoningo dėmesio (mindfulness) praktikos kurso smegenų “kovok arba bėk” centras – migdolinis kūnas (amigdala) – atrodo, susitraukia. Iš esmės meditacija padeda migdoliniam kūnui grįžti į pradinę būseną. Kuo daugiau medituojame ir praktikuojame sąmoningumą, tuo didesnis psichologinis atsparumas išsivysto, o tai padidina mūsų gebėjimą suvaldyti stresą ir pakeisti jo suvokimą. Pakeisdami savo mąstyseną, galime sušvelninti pasekmes mūsų psichinei ir fizinei sveikatai.

Meditacijos ir sąmoningumo praktika dažnai taikoma programose, skirtose geresniam miegui pasiekti.